2 DALIS

Nusišypsojau ir atsisėdau suole tiesiai. Sima atėjo truputį pavėlavusi. Kol mokytoja kažką kalbėjo, mes visą laiką pliurpėm. Buvo baisiai nuobodu. Į pamokos galą suvibravo telefonas. Žinutė buvo nuo Tomo.

„Sveika :)* Spėjau tavęs pasiilgt. Susitinkam per pirmą ilgąją?“

Nusišypsojau pati sau. Tomas buvo mano vaikinas gal du pastaruosius mėnesius. Greitai surinkau atsakymą:

„Ok. Pirmo aukšto fojė, gerai?“

Ilgai laukti neteko. Beveik po akimirkos telefone vėl pasirodė žinutė.

„Lauksiu :)*“

Nuraudau. Jaučiausi labai laiminga. Parašiau Norai naują žinutę:

„Hey, nesupyk, bet gal galėsim susitikt per antrą ilgąją? Per pirmą susitinku su Tomu.“

Ji atrašė labai greitai.

„Aišku. Sėkmės tau su juo :D“

Linksmai padėkojau jai ir pasidėjau telefoną.

Visą trečią pamoką nervingai žvilgčiojau į laikrodį. Pagaliau nuskambėjus skambučiui, neskubėdama nusileidau į pirmą aukštą. Jo dar nebuvo. Stovėjau minutę, dvi, tris, keturias, penkias... Jau kelis kartus buvau peržiūrėjus žinutę ar teisingai supratau laiką ir vietą. Kai jau svarsčiau ar verta dar jo laukti kažkas apkabino mane iš nugaros ir uždengė akis. Net klyktelėjau iš netikėtumo. Atsisukau į Tomą ir apkaltinau:

-Geriau net nesigerink, nes aš tavęs laukiu jau beveik dešimt minučių! Kur buvai?

Nuo jo veido nedingo šypsena.

-Ir kokia gi širšė tau įgėlė? Juk tokia puiki diena! Nebūk surūgus.

-Kažin ar tu būtum labai patenkintas, jei turėtum stovėti vienas kaip koks liurbis, a?

-Aš negalėčiau taip stovėti, nes neesu liurbis. Ir nesijaudink žinau būdą kaip pakelti tau nuotaiką,- tarė linksmas.

-Nejaugi?- paklausiau kilstelėjusi vieną antakį netikėdama.

Jis po truputį linko prie manęs ir sumurmėjo:

-Aha...

Man nespėjus atsakyti jis mane pabučiavo. Akimirksniu atleidau už viską. Kai jis atsitraukė, savimi patenkintas paklausė:

-Na ir kaip? Man pavyko?

-Aaa... Kas pavyko?- paklausiau apdujusi.

Jis nusikvatojo ir tarė:

-Matau kad taip. O aš net labai nesistengiau.

Aš nesmarkiai trinktelėjau jam į petį.

-Nebūk taip patenkintas savimi,- subariau.

-Kaip tik pasakysi,- sutiko jis.

Tada pro šalį praėjo Sima. Ji mane užkalbino.

-Liuse, jau eini? Liko dvi minutės, o mum juk matkė.

-O taip, varau,- atsakiau jai ir atsigręžiau į Tomą.- Nesupyk, jau turiu eit.

Jam nespėjus ko nors atsakyti, greitai pakštelėjau į skruostą ir nusivijau Simą.

-Pasimatysim!- dar šūktelėjau lipdama laiptais.