22DALIS

Iš Harry‘io pusės

-Nagi pabandom iš naujo.

Ir jau gal kokį dešimtą kartą suskambo ta pati daina. Sukandęs dantis sutvardžiau norą viską aplink sudaužyti.

Buvo ankstus pirmadienio rytas. Aš ir vaikinai dirbome studijoje. Įrašinėjom antrąjį albumą. Niekaip negalėjau susikaupti. Pastarosiom naktim beveik nemiegojau, o tai atsiliepė darbo kokybei. Mintys nuklydo prie mano nemigos priežasties ir aš vėl nepradėjau savo solo partijos. Atsipeikėjau tik kai balsas iš už stiklo paskelbė penkių minučių pertrauką.

-Harry, kas tau darosi?- pradėjo Louis.

-Klausyk, seni, mums neramu dėl tavęs. Tu nevalgai, mažai miegi, pastoviai kažkur klajoji,- prisidėjo ir Zayn.

Liam priėjo arčiau ir uždėjo ranką ant peties.

-Matom, kad tau kažkas negerai. Negi tai rimtai dėl tos merginos?

Nusipurčiau jo ranką ir pasitraukiau nuo jų.

-Viskas man gerai. Gal galim toliau dirbt?

-Kas per nesamonė?! Tu nebegali dirbt! Tu visiškai atsiskyręs nuo mūsų!- pakėlė balsą Niall.

Aš aišku irgi neatsilikau.

-Sakau man viskas gerai!!! Iš kur traukiat tas sapaliones?!!- įsiutęs beveik šaukiau.

-Iš tavo elgesio, ko daugiau?! Ar nesupranti kiek mums kainuoja tas tavo šūdo malimas?!! Jau daugiau kaip savaitė neįrašom nei vienos dainos!!!- atkirto Niall.

Ginčas darėsi vis aršesnis.

-Tai gal jums manęs nebereikia?! Pirmyn, išmeskit mane, pažiūrėsim kaip seksis!!!- surikau ir nebesitvardydamas pastūmiau jį.

Niall atsakė tuo pačiu ir jei ne Liam su Zayn nebūtų mūsų sutramdę, būtumėm aiškiai susimušę.

-Kas per šūdas?!- nusikeikė Louis.- Rimtai Harry kas su tavim vyksta? Ar tai tikrai dėl tos Liusės?

Nieko neatsakiau. Ištraukiau rankas iš Zayn gniaužtų ir nusisukau.

-Harry tai dėl jos?! Atsakyk!- neatsikabino jis.

Vėl nesusivaldžiau ir atsigręžęs surikau:

-TAIP, TAI DĖL JOS!!! Patenkinti?!

Vaikinai susižvalgė.

-Negaliu taip toliau. Kažkokia nesamonė! Buvau sutikęs ją vos pora kartų. Ir ji nėra kažkokia pritrenkenti gražuolė! Galų gale ji net nežino mūsų grupės! Bet aš niekaip negaliu jos pamiršt. Jaučiu, kad tuoj išprotėsiu...- pasakojau ir atsirėmiau į sieną. Nuslydau žemyn ir atsisėdau ant grindų. Nunarinau galvą ir užsimerkiau.

Kiek patylėjęs vėl prabilo Louis. Kalbėjo aiškiai ir užtikrintai.

-Laikas tai baikt. Jei ji  tau tokia svarbi, tada dar šiandien sėdi į sraigtasparnį ir skrendi pas ją, supratai? Jūs turit išsiaiškint iki galo, nes tavo toks elgesys prie gero neprives.

Nustebęs pakėliau galvą.

-Bet kaip su albumu?- paklausiau.

Zayn priėjo ir ištiesė man ranką.

-Juk tavęs nebus tik dieną. Mes ką nors sugalvosim.

Stvėriau jo ranką ir atsistojau. Nežinojau ką sakyt.

-Ačiū. Man tai tikrai daug...

-Gal geriau nepradėk seilėtis, nes mane tuoj supykins,- pertaukė mane Liam.

Visi nusijuokėm. Pažvelgiau į Niall.

-Nepyk žmogau. Nesusivaldžiau.

-Varyk tik greičiau,- tarė jis besišypsodamas ir paplekšnojo man per petį.

Čiupau mašinos raktelius ir neatsigręždamas išlėkiau iš studijos. Be kovos nepasiduosiu, prižadėjau pats sau, skambindamas sraigtasparnio pilotui.