67DALIS

Deja jam tai nebuvo juokinga.

-Patikėk aš rimtai išsigandau,- pyktelėjo jis.- Tu neatsigavai visą kelią iki ligoninės. Galvojau gal tau kas nors rimto. Beje ar matei kas tau trenkė?

-Ne, o kam tau?

Jis nustebo.

-Kaip tai kam? Paduosiu jį į teismą už užpuolimą. Juk tu galėjai rimtai susižeisti.

-Harry taigi aš pati kalta. Tiesiog atsitrenkiau į kamerą ir tiek. Patikėk, aš tikrai sugebu prisišaukt  nelaimes. Nereikia jokių teismų. 

Mačiau, kad jis dar neįtikintas, tačiau jam nespėjus prabilt, sustojome prie mūsų viešbučio. Jis išlipo pirmas ir padėjo man.

Buvau mirtinai pavargus, be to, kaip spėjau, pradėjo veikt nuskausminamieji. Visa apsunkau ir atsirėmiau į Harry. 

-Kaip keista...- veblenau lyg būčiau girta.- negaliu paeiti...

Dabar jau jis juokėsi.

-Labfai juokinha...- šveplavau įlipus į liftą.

Visai negalėjau pastovėt. Liftas sustojo ir lėtai suvokiau, kad jau nebeeinu pati, o mane neša. Harry nunešė mane tiesiai į lovą. Paguldė ir numovė aukštakulnius.

-Ei! Pasilik čia.- sumurmėjau jam beeinant pro duris.

Jis tyliai sukikeno ir grįžo prie manęs.

-Nenoriu, kad ryte ko nors gailėtumeis. Nemanau, kad tu dabar blaivaus proto, todėl labanakt,- pasakė jis užklodamas mane antklode.

Dar pajutau, kaip jis pabučiuoja mane į kaktą ir tada užmigau.

66DALIS
Nežinau kiek laiko prabuvau be sąmonės. Lėtai pramerkiau akis ir susiraukiau nuo ryškios šviesos.
-Kur aš??
Atsakymo sulaukiau greitai.
-Tu ligoninėj,- atsakė panašus į Harry balsas.
Akys pagaliau priprato prie apšvietimo. Aš tikrai gulėjau priimamajame. Virš mano galvos buvo palinkusi sesutė.
-Kas nutiko?- paklausiau ir pabandžiau atsisėsti. Harry greitai prispaudė mane atgal prie lovos.
-Geriau nejudėk. Tau gerokai sutrenkė galvą,- tarė jis.
Girdėjau, kad jis bando kalbėti nerūpestingai, tačiau tai nesisekė. Balse aiškiai girdėjau nerimą. Jau norėjau jį nuraminti, bet sesutė baigė krapštytis prie mano galvos ir atsitiesė.
-Nėra ko baimintis,- paskelbė ji keistu akcentu.- jums net nereikės siūti žaizdos. Išrašysim vaistų ir galėsit vykt namo.
Žvilgtelėjau į Harry veidą ir pamačiau, kad jis net nušvinta iš palengvėjimo.
Iš tikrųjų jau po pusvalandžio įsikibusi į jo parankę klibinkščiavau link mūsų mašinos. Galva šiek tiek svaigo, todėl su palengvėjimu atsisėdau ant sėdynės ir atsirėmiau į Harry petį.
-Gerai jautiesi? Atrodai išblyškusi,- sunerimo jis.
Atsidusau.
-Viskas man gerai,- nekantriai tariau, bet nuo jo veido nedingo ta nerimo mina.- viskas gerai! Tikrai! Geriau papasakok, kas ten dėjosi kai nualpau.
Planas nukreipti dėmesį pavyko.
-Jei atsimeni mus apsupo tie kvaili žurnalistai. Laikėmės kartu, bet tavo pirštai išslydo iš mano delno ir tu kažkur dingai. Žvalgiausi aplink ir šaukiau tave, bet tavęs niekur nebuvo. O tada kilo subruzdimas truputį atokiau nuo manęs, todėl ten ir patraukiau. Andy praskynė man kelią ir aš pamačiau tave gulinčią ant grindinio su kraujuojančia žaizda galvoje. Net neįsivaizduoji kaip išsigandau.
Nesusilaikiau ir sukikenau.
-Tikriausiai atrodė baisiai dramatiška!

65DALIS
Lifto viduje suvirpėjau nuo žvarbaus vėjo. Harry aišku nusivilko savo švarką ir užmetė man jį ant pečių. Leistis buvo likę nebe daug kai jis piktai kažką suburbėjo.
-Kas yra?- paklausiau nustebusi.
Jis mostelėjo ranka rodydamas žemyn.
-Atrodo turim nelauktų svečių.
Pasekiau jo žvilgsnį ir lauke pamačiau minią žurnalistų. Jie stovėjo tarp mūsų ir limuzino. Supratau, kad teks pro juos prasibrauti.
-Ką darysim?
Buvau suirzusi. Vakaras buvo toks puikus!
-Nėra ko nerimauti. Andy jau laukia mūsų apačioje. Jis mus nuves iki mašinos. Tau tereikia nuleist galvą, laikytis mano rankos ir nieko nesakyt, aišku?
-Aišku,- burbtelėjau ir lifto durys atsivėrė.
Užvirė tikras pragaras. Visur kur žvelgiau žybčiojo blykstės, į mus buvo atsuktos visos kameros. Iš visų pusių pasipylė klausimai, jie susiliejo į milžinišką triukšmą. Mus būtų sutraiškę jei ne Andy. Jis stumė mus į priekį ir traukė iš kelio paparacus. Aš stengiausi daryti tai ką man liepė Harry, bet mano delnas pradėjo slysti iš jo rankos ir nespėjus susigaudyt jau buvau pasimetus toj minioj. Supratau, kad tolstu nuo Harry. Truputį išsigandau, bet tada išgirdau jį mane šaukiant. Pasukau balso pusėn ir bandžiau prasibrauti. Staiga iš kažkur atsirado kvailas vyrukas su dar kvailesne milžiniška kamera ir aš stipriai su galva trenkiausi į ją. Pajutau kaip viskas aptemsta ir visas pasaulis nutilo.

64DALIS
Jis aišku buvo teisus, nes po poros valandų jau buvau apsivilkus tą suknelę ir iš tiesų atrodžiau gražiai. Harry jau buvo išvykęs, limuzinas laukė manęs, kad nuvežtų pas jį. Važiavau jau pažįstamu keliu iki Eifelio. Užkilus į patį viršų pamačiau, kad mes vakarieniausim čia. Aikštelės viduryje stovėjo staliukas padengtas dviem. Visur degė žvakės, viskas atrodė stebuklingai. Staiga mano liemenį apsivijo Harry rankos ir jis pabučiavo man į kaklą.
-Atrodai nuostabiai...- kimiai sušnibždėjo man į ausį.
Negalėjau atgaut žado.
Vakaras ėjo nuostabiai. Maistas, vynas, muzika, vaizdai, viskas buvo tobula. Vakarui einant į pabaigą Harry paėmė mane už rankos.
-Liuse, noriu kai ko paprašyt.
Nustebau.
-Sakyk.
-Žinai, artėja vasara.
-Na taip.
-Atvažiuok pas mane. Visai vasarai.
-Ką???- žioptelėjau apstulbusi.
-Aš noriu su tavim praleist kuo daugiau laiko. Prašau.
-Aš... Su džiaugsmu. Harry aš tikrai noriu to. Jau dabar negaliu sulaukt!!
Visas likęs vakaras buvo dar nuostabesnis. Jaučiausi neapsakomai laiminga.
Deja netrukus papūtė žvarbesnis vėjas ir teko pripažint, kad vakaras jau baigiasi.
-Laikas grįžti atgal,- sumurmėjo Harry.
Liūdnai linktelėjau. Paskutinį kartą apžvelgiau stebuklingą miesto vaizdą.  Pamatęs ilgesingą mano žvilgsnį užtikrino:
-Mes čia grįšim. Pažadu.
Atsukau nugarą nuostabiam vaizdui ir patraukiau link lifto.

63DALIS
Kai net pridususi įbėgau į miegamąjį ant lovos pamačiau baltą dėžutę. Nekantraudama prilėkiau ir atidariau ją. Netekusi žado pamačiau nuostabią suknelę. Truputį virpančiais pirštais paliečiau  auksu žėrintį audinį. Tada atitraukiau pirštus, uždariau dėžutę ir žengtelėjau kelis žingsnius atgal.
-Harry, aš negaliu jos priimti. To jau per daug.
-Tu ne tik gali, bet ir priimsi. Kaip manai kur aš ją dėsiu? Ten kur ją pirkau pirkinių atgal nepriima.
-Bet...
-Jokių bet. Tu apsivilksi ją šį vakarą ir atrodysi pribloškiamai. 

Soriukas žmonės, vėl jus apleidau, bet šiandien jau bus dalis :)

62DALIS
Jo akys išsiplėtė iš nuostabos.
-Kaip suprast??? Ką dabar padariau??
-Visų pirma tai ką sau manai? Neperspėjęs manęs tokį spektaklį surengt! O kas jei jos būtų pasitikę mane ne taip jau draugiškai??
Jis tik nusijuokė.
-Tu perdedi. Jos nenorėtų pasirodyt blogai mano akyse. Be to aš būčiau tave apgynęs, jei reikalai būtų pakrypę į blogą pusę.
Aš tik susiraukiau ir nusisukau nuo jo.
-Bet tau tai niekaip neįtiksi. Lažinuosi, kad jei būčiau tavęs nepristatęs vėl mane užsipultum, tik šį kartą iš pavydo.
Atsisukau ir nužvelgiau jį piktu žvilgsniu. Jau norėjau atsikirst, bet užsičiaupiau, nes jis buvo teisus.
-Na matai! Aš teisus! Už tai pabučiuok mane ir atsiprašyk.
-Pffff.... Dar gražiau! Tikrai ne.
Vėl piktai dėbtelėjau į jį. Jis tik nusijuokė.
-Gerai, kad paruošiau tau dar vieną staigmeną, po jos negalėsi man neatleist.
Kad ir kaip stengiausi apsimesti nesusidomėjusi ilgai neištvėriau. Dar net nepasiekus viešbučio nustojau apsimetinėt ir paklausiau:
-Harry, aš mirštu iš smalsumo! Kas per staigmena???
-Taip ir žinojau, kad nesusiturėsi!- pasišaipė jis.
-Labai juokinga. Būk geras, pasakyk.
Prisislinkau arčiau ir gailiomis akimis pažvelgiau į jį. Sušnibždėjau:
-Prašauuuu...
Akimirką jis apstulbo. Bet kai jau maniau nugalėjusi jis papurtė galvą ir sumirksėjo tarsi pabudęs.
-Nea. Nieko iš manęs neišpeši.
-O gal kokią smulkmeną? Kad ir mažytę?- maldavau toliau.
Jis atsiduso.
-Na gerai, bet tai tik smulkmena.
Mano akys sužibo, o veidą nutvieskė šypsena.
-Staigmena iš dviejų dalių. Pirma jau dabar laukia viešbuty.
-Tikrai??- nudžiugau aš, nes mašina jau stabdė prie viešbučio.
Jis išsišiepęs linktelėjo ir atidarė duris. Išlipo pirmas, tada palaukė manęs.
-Greičiau!!!

61DALIS
Stebėjau kaip jis šypsosi, juokiasi, fotografuojasi su jom, pasirašinėja ant visų iš eilės kūno dalių. Merginos kišo jam savo numerius, namų adresus ir kitokias nesąmones. Buvau priversta viską stebėt iš šalies, nes jis mane lyg ir pamiršo. Be to merginos stumdėsi ir pamažu stūmė mane tolyn nuo jo. Tiesiog stovėjau nuošaly neturėdama ką daryt. Tačiau tą akimirką kai supratau kaip baisiai visom tom mergšėm pavydžiu. tarsi išgirdęs mano mintis Harry apsižvalgė ir žvilgsniu susirado mane.
-Panelės, noriu jus su kai kuo supažindinti,- tarė jis garsiau, kad visos girdėtų ir aš pajutau kaip raudonuoju.
Negalėjau patikėt, kad jis taip elgiasi. Su šelmiška šypsenėle jis žengė kelis žingsnius link manęs ir paėmė mano ranką.  Norėjau ją ištraukti, bandžiau žvilgsniu jį sustabdyti, bet jis tik spustelėjo mano pirštus ir man teko nusiraminti. Patenkintas, kad mane sutramdė jis vėl atsisuko į merginas.
-Susipažinkite, ji mano mergina Liusė.
Truputį susigūžiau laukdama atsako. Stebėjau kaip jos pasikeitė niūriais žvilgsniais, tačiau bent jau nieko neburbėjo.
-Tikiuosi būsite malonios su ja, nes ji man labai svarbi,- tęsė Harry norėdamas sušvelninti situaciją.
Ir didžiausiai mano nuostabai tie žodžiai padėjo. Merginų veiduose sužibo šypsenos, aišku nežinia tikros ar dirbtinės. Jos nužiūrinėjo mane, jaučiausi keistai. Buvau labai sumišusi, bet kartu ir patenkinta.
Merginos matyt kvietėsi čia savo drauges, nes būrys tik didėjo. Jau buvau spėjus sunerimti, kad padėtis taps nevaldoma, kai netikėtai prie mūsų privažiavo juodas automobilis. Harry nepaleisdamas mano rankos nusitempė mane link mašinos. Pirmą įsodino mane, tada dar pamojavo fanėms ir įsėdo pats. Vos durys užsitrenkė jo šypsena lyg kas nupūtė. Jis atsiduso ir atrėmė galvą į atlošą.
-Pavargai? - paklausiau nubraukdama jo plaukus nuo kaktos.
-Nea...
Jo veide vėl nušvito šypsena.
-Sakyčiau praėjo visai sklandžiai! Susitvarkei puikiai. Aš tavim didžiuojuosi.
-O štai aš sakau, kad tu esi visiškas mulkis!!!

60DALIS
Jis paėmė maistą ir mes greitai įsikūrėm pas mane kambary. Papusryčiavom, o tada išsitiesėm lovoj. Jau buvo gerokai įdienoję.
-Tai ką šiandien esi mums suplanavęs?- tingiai paklausiau.
Žaisdamas su mano plaukų sruoga jis atsakė:
-Nežinau... Suplanavau tik vakarą. Dieną galėtumėm šiaip išeit kur nors pasivaikščiot, ką manai?
-Man nesvarbu... Iš tiesų tai galėčiau, kad ir lovoj pragulinėt iki pat vakaro. Būčiau visai laiminga.
Harry nusijuokė.
-Taip tai jau nebus. Keliausim į miestą.
Jis pakilo iš lovos ir paėmęs mano ranką pakėlė mane.
-Ehh... Gerai jau gerai. Tada leisk mane persirengt.
Bet vietoj to, kad paleistų jis prisitraukė mane prie savęs ir pabučiavo.
-Dabar jau gali eit persirengt.
Apspangus nuslinkau į vonią.
Kai susiruošėm buvo jau po vidurdienio. Prie viešbučio mūsų jau laukė juodas mersedesas.
-Kam mum jo?- paklausiau.- Juk einam pasivaikščiot...
-Na aš nežinojau ką veiksim taip kad buvau pasiruošęs viskam.
Pavarčiau akis ir luktelėjau kol jis paaiškino vairuotojui, kad mums jo jau nebereikės.
Kai jis užtruko šnekėdamas priėjau ir čiupusi už rankos nutempiau jį nuo mašinos.
-Einam vaikščiot! Greitai!
-Ir kur tu eisi?
-Kur akys veda. Man nesvarbu.
Dar kartą timptelėjau jį ir mes patraukėme gatve tolyn.
Deja tai nebuvo pati geriausia mano sugalvota idėja. Iš pradžių viskas buvo gerai, mes vaikščiojom, šnekėjom. Netrukus priėjom didelę aikštę ir ten viskas prasidėjo. Grupelė merginų atpažino Harry ir paklaiko. Jos apsupo mus klykdamos ir šaukdamos. Harry laikėsi puikiai. Pastebėjau, kad net labai puikiai. Netgi per daug puikiai... Jis atvirai flirtavo su jom,

Šiandien dalis bus truputį vėliau, po kokios valandžiukės :)

59DALIS
Atsibudau gana anksti. Iš pradžių pasimečiau ir nesusigaudžiau kur esu, bet akimirksniu viską prisiminiau. Dar truputį pasivarčiau lovoj ir jau pilnai atsibudus tyliai įslinkau į svetainę. Harry vis dar miegojo. Priėjau arčiau ir nusišypsojau, nes jis atrodė lyg angelas. Geriau įsižiūrėjus supratau, kad jam tikrai nepatogu ir kad jis tikriausiai visą naktį nemiegojo. Nenorom pasijutau kalta. Juk jis surengė šitą nežmoniškai brangų savaitgalį, o aš ištrėmiau jį kankintis ant šitos sofos. Nusprendžiau, kad reikia atsiprašyt. Paskambinau visagalei kambarių tarnybai ir užsakiau mums pusryčius. Priėmiau maistą ir nugabenau jį į svetainę. Tada pritūpiau šalia   Harry. Pakedenau jam plaukus ir pabučiavau į skruostą.
-Labas rytas gražuoli,- tyliai sumurmėjau.
Harry mieguistai pramerkė akis. Išvydęs mane nustebo.
-Liuse? Kas nors nutiko?
Nusijuokiau.
-O kas nors būtinai turi nutikt? Tiesiog atnešiau tau pusryčius kaip taikos pasiūlymą.
-Oho, aš apstulbęs... Tu nori taikytis?- pasišaipė jis.
-Taip taip,- atsidusau aš.- Ir netgi kviečiu tave į savo lovą.
Harry kilstelėjo vieną antakį ir puse lūpų šelmiškai vyptelėjo.
-Nejaugi?
Iškart pabudau.
-Bet tu ir nešvankus! Norėjau pasakyt, kad kviečiu tave miegoti su manim vienoj lovoj. Daugiau nieko...
Jis nusijuokė.
-Ką gi, teks pasitenkint ir šitu...
-Kvailys!
Trinktelėjau jam į petį.
-Eini ar ne?!
Jis krizeno.
-Einu einu...

58DALIS
Sekama jo žvilgsnio nedrąsiai paėmiau vieną sraigės kiautą. Su šaukšteliu užkabinau nelabai gardų kvapą skleidžiančios masės. Pasiruošiau vandens stiklinę užsigerti ir sukaupusi visą drąsą įsidėjau maistą į burną. Vos nepaspringau. Nurijau tik todėl, kad nenorėjau nuvilti Harry. Buvo klaikiai šlykštu.
-Na?? Ar tau patik??- nekantravo jis.
-O taip... Tikrai skanu! - melavau net susirietusi.- Bet man truputį skauda pilvą, žinai tikriausia nuo skrydžio, tai aš gal jau neberizikuosiu ir per daug neprisivalgysiu...
Tada supratau, kad kažkas ne taip. Pamačiau, kad Harry vos ne vos tramdo juoką.
-Ei! Ar tau juokinga???
Jis neišlaikė. Sėdėjau susiraukusi ir stebėjau kaip jis kvatojasi iš manęs.
-O kad tu būtum save mačius...- išstenėjo jis ir jam užėjo naujas juoko priepuolis.
-Haha. Man tikrai nejuokinga. Vos neapsivėmiau. Labai tau ačiū.
Jis šluostėsi juoko ašaras jau ramindamasis.
-Atleisk, tiesiog prašei nustebint tave, tai ir gavai. Bet turiu pripažint laikeisi puikiai. Aš iškart išspjoviau...
-Pamatysi, šitai aš atsiminsiu. Tau kada nors atsirūgs.
Jis atsistojo ir paėmė abiejų lėkštes. Jų vietose padėjo kitas, pilnas spagečių su padažu.
-Tikiuosi tai atpirks mano kaltę.
-Toli gražu ne. Tai tik pradžia,- atkirtau.
Paragavau makaronų ir jie buvo nuostabūs. Truputį atsileidau.
-Na bet kaip pradžia tai nebloga...
Atgavau gerą nuotaiką. Vakarienė buvo nuostabi.
-Taigi... Manyčiau pats laikas miegoti. Ryt bus ilga ir varginanti diena.
-Nejaugi?- kilstelėjau vieną antakį.
-O taip!- nusijuokė jis.
Nusijuokiau ir atsistojau. Patraukiau link miegamojo. Atsidariau duris ir pamačiau, kad jame stovi tik viena milžiniška dvigulė lova.
Įtariai pažvelgiau į Harry.
-Atrodo tu visai netyčia užsakei kambarį tik su viena lova?
-Aš pamaniau, kadangi mes jau miegojom kartu mašinoj, tai galėsim kartu miegot ir čia.
-Na, tu pamanei blogai. Miegosim atskirai, o kadangi esi džentelmenas...- tariau nutaisiusi mielą veidą.- ...užleisi man lovą, o pats miegosi ant sofos.
Stumtelėjau jį iš miegamojo atgal į svetainę, kur buvo sofa.
-Tai čia dėl tų sraigių?- niūriai paklausė Harry.
Nekaltai gūžtelėjau pečiais ir žudikiškai išsišiepiau.
-Nesuprantu apie ką kalbi.
-Gal tada bent duosi pagalvę ir antklodę?- paprašė nugalėtas jis.
Priėjau prie jo ir pasistiebusi sušnibždėjau tiesiai į ausį:
-Esu tikra, tavo kambarių tarnyba atneš tau visko ko tik pageidausi. Šiaip ar taip tai jų darbas, tiesa?
Tada atsitraukiau ir pakštelėjau jam į skruostą.
-Labanakt. Gerai išsimiegok, juk ryt mūsų laukia tokia sunki diena...- pasišaipiau grįždama į miegamąjį.
-Tu dar atsiimsi,- pažadėjo jis man.
Aš tik nusijuokiau ir užtrenkiau savo kambario duris.

57DALIS
-Tuomet galim eiti...- pasakiau ir mes patraukėme link lifto.
Netrukus jau važiavom Paryžiaus gatvėmis.  Sustojome prie prabangaus viešbučio.
-Nelabai man patinka, kad švaistai savo pinigus dėl manęs,- pastebėjau priekabiai nužvelgdama prabangų vestibiulį.
Harry nieko neatsakė tik nusišypsojo ir pabučiavo man smilkinį.
Prie mūsų akimirksniu prišoko patarnautojas. Vėl vos tramdžiausi girdėdama kaip Harry vėl tampa 'Ponu Styles'. Jis bandė nuraminti mane žvilgsniu, bet nuo to pasidarė tik dar linksmiau. Kai pagaliau likome vieni savo milžiniškuose apartamentuose vis dar šaipiausi iš jo.
-Atsiprašau pone Styles gal pageidautumėte, kad...- pradėjau, bet jis nutraukė mane.
-Toks jų darbas. Taip kad nesišaipyk,- su šypsena sudraudė jis mane.- Geriau sakyk ko norėtum vakarienei?
Išsidrėbiau fotely.
-Gadini visą smagumą.... Nežinau... Imk ir nustebink mane.
-Pati prisiprašei,- sukikeno jis ir nuėjo į kitą kambarį užsakyti mums maisto.
Spėjau tik nueiti į tualetą ir grįžus jau radau maistą. Harry ant stalo dėjo lėkštes pilnas kažkokio keistai atrodančio daikto.
-Kas tai?- įtartinai paklausiau atsisėdusi prie stalo.
-Prancuziškos virtuvės pasidižiavimas. Sraigės įdarytos varlių šlaunelėmis,- atsakė jis stebėdamas mano veidą.
Supratau tai kaip iššūkį ir laikiausi ramiai.
-Na... Turėtų būti...-trumpam užstrigau ieškodama tinkamo žodžio.- įdomu.
-Skanaus.
-Hm... Ačiū. Ir tau.