69DALIS
Iškart pamačiau įjungtą paskalų puslapį. Ir spėkit kas ten puikavosi. Žinoma aš ir Harry. Susierzinau beskaitydama tą prakeiktą straipsnį. Mane vadino neaiškios kilmės kaimo mergaite, o tai, kad aš pargriuvau buvo pasekmė mano "seniai besitęsiančio girtavimo". Susinervinusi skaičiau toliau, pyktis kilo ir mano akyse jau kaupėsi ašaros.
-Nekreipk į tai dėmesio,- netikėtai sumurmėjo atsiradęs Harry. Jis atėmė iš manęs kompą ir išjungė jį. Tada apkabino mano liemenį.
-Žinau. Suprantu, kad visa tai melas, bet juk tai taip neteisinga...
Jis meiliai priglaudė savo lūpas man prie kaklo.
-Norėčiau galėti užtikrint, kad daugiau tai nepasikartos ir tau nereiks skaityt ar matyt tokių nesąmonių, bet negaliu. Tau reikia viską tiesiog pamiršt. Išmokt ignoruot.
Atsidusau ir prisiglaudžiau prie jo. Padėjau galvą jam ant peties ir užsimerkiau. Pajutau kaip jo pirštai braukia man per nugarą.
-Žinai, iki išvykimo mes turim dar maždaug pusvalandį...- kimiai, prie pat mano ausies sumurmėjo jis.
Sudrebėjau ir mano oda pašiurpo.
-Nori pasakyt, tik pusvalandį?- silpnai pratariau. Nuskambėjo apgailėtinai ir Harry išsišiepė išgirdęs mano žodžius. Supratau, kad pralaimėjau.
-Neee, sakiau, kad net pusvalandį...
Man nespėjus sureaguot jis pabučiavo mane.
Galvoje akimirksniu pasidarė tuščia. Negalvodama prigludau arčiau, rankom apsivijau jo kaklą ir viską aplink užmiršau. Nepaleisdamas iš glėbio paguldė mane ant sofos. Jo lūpos slinko kaklu žemyn, o aš niekaip negalėjau nustot drebėjus. Smegenys lėtai suvokė, kaip jo pirštai pradeda sagstyt mano marškinius. Aiktelėjau pajutus šiltą ranką ant savo liemens.
-Kką tu ddarai?- virpančiu balsu paklausiau.
Jis nusišypsojo ir pabučiavo mano kaklo duobutę.
-Nesijaudink, nedarysiu nieko ko nenorėsi.
Kažkaip likau be marškinių. Giliai alsavau jam bučiuojant mano petį, tada staiga jo ranka atsidūrė ant liemenėlės sagties. Krūptelėjau ir plačiai atsimerkiau.
-Ne. Sustok, prašau,- tyliai, bet aiškiai pasakiau.

68DALIS
Pabudau taip pat nuo bučinio. Praplėšiau akis ir išvydau patį mieliausią vaizdą savo gyvenime. Prieš mane, ant lovos sėdėjo besišypsantis Harry. Turbūt turėčiau paminėt, kad jis buvo be marškinėlių. Iškart paraudau ir griebusi pagalvę sviedžiau į jį.
-Greitai eini ką nors apsirengt!- sucypiau ne savu balsu.- Greitai!!!
Tada stvėriau kitą pagalvę ir užsidėjau ją sau ant veido. Klausiausi kaip jis besijuokdamas krausto savo lagaminą.
-Jau saugu... Gali išlįsti!
Lėtai nusiėmiau pagalvę ir nurimau pamačiusi, kad jis jau apsirengęs.
-Tu tikra keistuolė... Juk žinai, kad milijonai merginų atiduotų nežinia ką, kad pamatytų mane be marškinėlių??
Sviedžiau į jį antrą pagalvę.
-Tai eik ir rodykis jom!!
-Taip lengvai mane atiduodi???- kilstelėjo antakius jis.
Supratau patekusi į keblią padėtį. Atsidusus nusprendžiau pasiduot.
-Ne. Neatiduočiau tavęs niekam ir nė už ką,- tariau lipdama iš lovos ir eidama prie jo. Apkabinau jo kaklą ir pasistiebusi pabučiavau jį.
Kai atsitraukiau jo veide švietė pergalinga šypsena.
-Taip jau geriau,- sumurmėjo apkabindamas mano liemenį ir prisitraukdamas kitam bučiniui.
-Beje, man patinka tavo naktiniai...- tarė jis nužvelgdamas mane.
Pasekiau jo žvilgsnį ir pamačiau, kad aš vis dar su vakarykšte suknele. Ar bent jau tai kai iš jos liko. Vargšė suknelė buvo įplėšta, visa suglamžyta ir netgi sukruvinta.
-Dieve, Harry, kokia aš netikėlė... Už tai ką padariau tavo dovanai, mane į kalėjimą uždaryt turėtų...- sudejavau nusiminusi.
Harry tik nusijuokė.
-O man ji tokia tik dar labiau patinka!
-Gerai, užteks šaipytis,- trinktelėjau jam į petį.- Marš iš mano kambario, noriu persirengt!
Apsukau jį ir išstūmiau pro duris.
-Bet...- pradėjo jis, bet nespėjo, nes aš užtrenkiau duris.
Kol persirengiau ir susitvarkiau praėjo maždaug valanda. Atidariau miegamojo duris ir išėjau.
-Pasiilgai manęs??
Harry sėdėjo prie kompo ir net krūptelėjo pamatęs mane. Staigiai uždarė kompą lyg kažką slėpdamas.
-O taip, baisiai pasiilgau!!- susigriebė atsakyti eidamas link manęs.
-Ką ten žiūrėjai??- paklausiau apkabindama jo kaklą.
-Nieko ypatingo,- skubiai pabandė nukreipt temą.- Kaip tavo galva?
Prisimerkusi žiūrėjau į jį. Galiausiai tariau:
-Matau, kad kažką slepi, aš ne kvaila. Bet man neįdomu. Nenoriu gadintis nuotaikos iš pat ryto.
Jam palengvėjo.
-Labai išmintingai mąstai. Bet vis tiek, kaip tavo galva?
Prieš atsakydama dar pavarčiau akis.
-Nieko jai nėra, ten tik įdrėskimas. Nesirūpink, paskui raukšlėtas pasidarysi...
-O koks skirtumas?? Juk mylėsi mane net ir raukšlėtą!
-Esi labai teisus,- nusišypsojau.- O tu?
-O taip, aš save mylėsiu net ir raukšlėtą,- erzinosi jis.
Patempiau lūpą lyg maža mergaitė.
-Juk žinai apie ką aš!!- pyktelėjau.
-Raminkis, Liuse. Mylėsiu tave nesvarbu kaip atrodytum.
-Tokio atsakymo ir norėjau!
Jis tik papurtė galvą ir pabučiavo mane. Bet staiga kažkas pabeldė į duris. Aš net krūptelėjau iš netikėtumo, o Harry nusijuokė. Jis nuėjo prie durų, tai buvo viešbučio darbuotojas, jis išsivedė Harry.
Likusi viena, greitai čiupau kompą.