2012 m. gegužės 31 d., ketvirtadienis

27DALIS

Laikas su Harry‘iu buvo nuostabus. Jis nepaliaujamai šypsojosi ir linksmino mane. Galėjau klausti bet ko, o jis visai nesivaržydamas viską pasakojo. Vis dėlto kai paklausiau apie Caroliną jis turputį sutriko. Tada mes ėjome parku, Harry buvo apkabinęs mane per pečius. Man uždavus klausimą, prisitraukė arčiau, pabučiavo man kaktą ir tarė:
-Ji – praeitis. O aš nesižvalgau į tai kas buvo vakar. Man rūpi tik dabartis. O kadangi tu esi dabartis, tu man svarbiausia. Niekada tuo neabejok.
Nieko jam neatsakiau, tik prisiglaudžiau arčiau. Toliau ėjome tylomis. Net krūptelėjau iš netikėtumo kai suskambėjo mano telefonas. Klausiamai pažvelgiau į Harry, o tas šyptelėjo.
-Atsiliepk. Man taip pat reikia paskambinti.
Skambino Nora. Pasitraukiau nuo Harry ir atsiliepiau.
-Labas Nora, dabar nelabai tinkamas metas, aš...- pradėjau, bet ji mane nutraukė.
-Liuse, čia tikrai svarbu. Ar jau žinai kas Tomui?- paklausė ji.
Susierzinau vos išgirdusi jo vardą.
-Ne nežinau ir nenoriu žinoti. Man neįdomu.
-Klausykis. Man pasakojo Justė, o jai pasakojo Vika. Vikos mama dirba ligoninėj. Šiandien prieš pora valandų Tomas pasirodė ten su sulaužyta nosim! Ar gali patikėti? Kažin kas jam taip užvažiavo?- varė Nora neleisdama man įsiterpti.
-Sulaužyta nosis? Rimtai? – perklausiau susidomėjusi.
Besiklausydama Noros pasakojimo pažvelgiau į Harry. Pajutau jam milžinišką dėkingumą ir švelnumą. Tik pagalvok jis dėl manęs sulaužė Tomui nosį! Vien tokia mintis pakėlė nuotaiką. Nusišypsojau jam, o jis irgi kalbėdamas telefonu šyptelėjo man atgal. Bandydama surikiuoti mintis nusukau akis ir įsiklausiau ką šneka Nora.
-...šiandien po šeštos pamokos tokioj juodoj didelėj mašinoj. Nieko apie tai negirdėjai?
-Palauk ką tu sakei?- paklausiau ne juokais išsigandusi.
-Klausiau ar šiandien nematei nepažįstamo vaikino. Jis buvo mokyklos kieme po šešių pamokų ir vairavo didelę juodą mašiną,- antrą kartą pakartojo ji suirzusi. – Apskritai Liuse, tu kažkokia atitolus. Beveik nebendrauji su manim. Kas darosi? Gal užpykai ar dar kas nors?
Pasijutau baisiai kalta. Prieš tai niekada neturėjau paslapčių nuo Noros. Vėl žvilgtelėjau į Harry ir greitai apsisprendžiau.
-Nora aš ateinu pas tave, gerai?
Ji nustebo.
-Na... Gerai gali ateiti, kada būsi?
-Už dešimties minučių. Į vidų neisiu, būsiu ne viena. Noriu tave su kai kuo supažindinti.
-Vaikinas ar mergina?- paklausė ji susidomėjusi.
-Vaikinas. Užsuksim tik penkioms minutėms, nes jis skuba,- paaiškinau.- Ir Nora būtinai atrodyk gražiai. Esu tikra tau būtinai to prireiks.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą