Laikas su Harry‘iu
buvo nuostabus. Jis nepaliaujamai šypsojosi ir linksmino mane. Galėjau klausti
bet ko, o jis visai nesivaržydamas viską pasakojo. Vis dėlto kai paklausiau
apie Caroliną jis turputį sutriko. Tada mes ėjome parku, Harry buvo apkabinęs
mane per pečius. Man uždavus klausimą, prisitraukė arčiau, pabučiavo man kaktą
ir tarė:
-Ji – praeitis. O
aš nesižvalgau į tai kas buvo vakar. Man rūpi tik dabartis. O kadangi tu esi
dabartis, tu man svarbiausia. Niekada tuo neabejok.
Nieko jam
neatsakiau, tik prisiglaudžiau arčiau. Toliau ėjome tylomis. Net krūptelėjau iš
netikėtumo kai suskambėjo mano telefonas. Klausiamai pažvelgiau į Harry, o tas
šyptelėjo.
-Atsiliepk. Man
taip pat reikia paskambinti.
Skambino Nora.
Pasitraukiau nuo Harry ir atsiliepiau.
-Labas Nora,
dabar nelabai tinkamas metas, aš...- pradėjau, bet ji mane nutraukė.
-Liuse, čia
tikrai svarbu. Ar jau žinai kas Tomui?- paklausė ji.
Susierzinau vos
išgirdusi jo vardą.
-Ne nežinau ir
nenoriu žinoti. Man neįdomu.
-Klausykis. Man
pasakojo Justė, o jai pasakojo Vika. Vikos mama dirba ligoninėj. Šiandien prieš
pora valandų Tomas pasirodė ten su sulaužyta nosim! Ar gali patikėti? Kažin
kas jam taip užvažiavo?- varė Nora neleisdama man įsiterpti.
-Sulaužyta nosis?
Rimtai? – perklausiau susidomėjusi.
Besiklausydama
Noros pasakojimo pažvelgiau į Harry. Pajutau jam milžinišką dėkingumą ir
švelnumą. Tik pagalvok jis dėl manęs sulaužė Tomui nosį! Vien tokia mintis
pakėlė nuotaiką. Nusišypsojau jam, o jis irgi kalbėdamas telefonu šyptelėjo man
atgal. Bandydama surikiuoti mintis nusukau akis ir įsiklausiau ką šneka Nora.
-...šiandien po
šeštos pamokos tokioj juodoj didelėj mašinoj. Nieko apie tai negirdėjai?
-Palauk ką tu
sakei?- paklausiau ne juokais išsigandusi.
-Klausiau ar
šiandien nematei nepažįstamo vaikino. Jis buvo mokyklos kieme po šešių pamokų ir
vairavo didelę juodą mašiną,- antrą kartą pakartojo ji suirzusi. – Apskritai Liuse,
tu kažkokia atitolus. Beveik nebendrauji su manim. Kas darosi? Gal užpykai ar
dar kas nors?
Pasijutau baisiai
kalta. Prieš tai niekada neturėjau paslapčių nuo Noros. Vėl žvilgtelėjau į
Harry ir greitai apsisprendžiau.
-Nora aš ateinu
pas tave, gerai?
Ji nustebo.
-Na... Gerai gali
ateiti, kada būsi?
-Už dešimties
minučių. Į vidų neisiu, būsiu ne viena. Noriu tave su kai kuo supažindinti.
-Vaikinas ar
mergina?- paklausė ji susidomėjusi.
-Vaikinas.
Užsuksim tik penkioms minutėms, nes jis skuba,- paaiškinau.- Ir Nora būtinai
atrodyk gražiai. Esu tikra tau būtinai to prireiks.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą