2012 m. gegužės 17 d., ketvirtadienis

21DALIS

Naktį nesudėjau nė bluosto. Galvoje vis sukosi vaizdai iš klubo. Vos užsimerkusi mačiau Tomą su ta mergina. Mano nebuvo gaila Tomo, buvo negera tik dėl išdavystės. Vėliau prisiminiau Harry ir pasidarė dar blogiau. Atstūmiau jį tik dėl Tomo. O tas išdavė mane su pirma pasitaikiusia kekše. Taip begalvodama prisiekiau sau niekada jokiam savo vaikinui neatleisti išdavystės.
Kai pagaliau išaušo rytas jaučiausi klaikiai. Mama net pasiūlė likti namuose. Šito tikrai nenorėjau. Nieko neveikdama tik dar stipriau kankinčiausi.
Vis dėlto mokykloje buvo ne ką geriau.Turėjau per prievartą šypsotis visom draugėm, pasakoti apie kelionę, Londoną ir apie nuveiktus dalykus. Lyg to dar būtų negana Noros nebuvo mokykloje. Prieš prasidedant trečiai pamokai ji parašė, kad serga. Iš viso nusiminiau.
Ramiau atsikvėpiau tik grįžusi namo. Betįsodama ant lovos nusprendžiau nebegalvoti apie vien tik nelaimes nešančius vaikinus ir kibti į mokslus.
Visą savaitę taip ir dariau. Vos grįžusi namo sėsdavau prie knygų. Tai padėjo atsikratyti slogių minčių. Nora vis dar sirgo, todėl be jos optimizmo ir linksmumo viską ištverti buvo daug sunkiau. Jai buvo balso stygų uždegimas, o tai reiškė – jokių pokalbių telefonu. Taigi teko visą savaitę praleisti vienai. Mokykloje jau sklido kalbos apie mane ir Tomą, bet manęs paklausti dar niekas neišdrįso.
Galų gale atėjo savaitgalis. Šeštadienį, po pietų nulėkiau aplankyti Noros. Ši vos tik mane įsileido, bėgte grįžo prie kompo. Man šūktelėjo keistai gergždžiančiu balsu:
-Mes vienos. Ateik į mano kambarį.
Audamasi batus atsakiau:
-O aš galvojau, kad tau negalima kalbėt!
-Jau beveik galima. Ateik greičiau, noriu tau papasakoti naujienas.
Įėjau į jos kambarį ir atsisėdau į foteliuką.
-Kokios tos naujienos?- paklausiau nors abejojau ar noriu išgirsti atsakymą.
-Žinau tu neesi jų fanė, bet aš turiu kam nors tai papasakoti, nes kitaip sprogsiu. Aš čia apie 1D grupę, žinai apie Liam, Zayn, Harry, Niall ir Louis,- tarškėjo ji nenustodama.
Mane nukrėtė šaltis, bet stengiausi neparodyti kaip susinervinau.
-Nora man tikrai neįdomu... Gal galima pakalbėt apie ką nors kita?- beviltiškai paprašiau.
-Tai va. Visai neseniai Harry pa‘tweet‘ino... Palauk tuoj paskaitysiu... Tuoj tik rasiu... Harry tas garbanotas su nuostabia šypsena, jei nežinai...
Suirzau.
-Žinau, kuris yra Harry,- suburbėjau ir stengiausi nusiraminti.
-Nu klausyk, jis prieš pusvalndį pa‘tweet‘ino va ką: „These songs are for Lusy. If you can read this, please let me know. I can‘t forget abou you“ Tai taip miela. Ir žinai kokias dainas jis jai paskyrė? Ogi Stole my heart ir Should‘ve kissed you. Kaip aš jai pavydžiu...
Tylėjau netekusi žado. O Nora vis nebaigė:
-Jos vietoj tikriausiai iš laimės nusiraučiau plaukus... Dabar twittery Harry‘iui rašo krūvos Liusių. Kažin kuri tikroji. Ei, tu irgi Liusė, bandyk laimę! Iš tikrųjų tai keista, jis buvo pradingęs iki šiandien. Tikiuosi ta mergina neatitrauks jo nuo mūsų. Įsivaizduok kaip būtų nuostabu jei Harry taip rašytų man arba tau...
Ji svajingai atsiduso. Aš vis dar negalėjau prabilti. Nora kažką burbėjo, kai aš staiga ją  pertraukiau.
-Paleisk, kurią nors dainą, gerai?
-Ok. Palauk...
Netrukus kambary jau skambėjo Should‘ve kissed you. Klausiausi žodžių ir jie beveik idealiai tiko mums. Antros dainos klausyti nebenorėjau.
-Šita Nora... Aš... Jau turiu eit. Užbėgau tik trumpam...Reikia grįžti namo... Susitiksim mokykloj,- kalbėjau besirinkdama daiktus ir audamasi batus.
-Ką? Taip trumpai pabuvai! Bet jei ilgiau negali, tai nieko tokio,- atrodė, kad jai irgi norėjosi pabūt vienai su kitais 1D fanais.
Greitai atsisveikinom ir aš išvariau namo. Visą kelią sukau galvą. Ar verta jam parašyti? Kas iš to gali išeit? Juk jis Anglijoj, o aš čia... Beto tikrai nenorėčiau taip greitai padėti naujų santykių. O gal norėčiau? Bet ne...
Galiausiai nusprendžiau viską palikti taip kaip yra. Vėl visą savaitgalį įnikau į mokslus, kad į galvą nelįstų Harry ir tos jo dainos. Buvau beveik tikra, kad jis taip siekė pasidaryti didesnę reklamą. Tokios mintys skaudino, bet žinojau, kad geriau nieko nepradėti, nes pabaiga bet kuriuo atveju mane nuvils.
Išaušo apniukęs pirmadienio rytas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą