17DALIS

Tada ratas truktelėjo pradėdamas suktis, o aš klyktelėjusi puoliau prie jo ir įsikibau į ranką.

-Mes dar net nepradėjom suktis,- juokėsi iš manęs jis.

-Haha, labai juokinga,- atšoviau ir atsitraukiau.

Bandydama atrodyti drąsi, priėjau prie kabinos krašto ir įsikibusi žvalgiausi į atsiveriantį vaizdą. O šis buvo nepakartojamas. Saulė jau leidosi, dangus dažėsi raudona ir auksine spalvomis. Užgniaužusi kvapą stebėjau saulėlydį ir net nepajutau kaip prie šono priėjo Harry.

-Gražu, tiesa?- paklausiau tyliai.

-Nepasakyčiau,- atsakė jis ir užkišo man plaukų sruogą už ausies.- Kai šalia tu, sunku pastebėti ką nors kita.

Stebėjau kaip jis linksta link manęs ir supratau, kad jis bandys mane pabučiuot. Nežinojau noriu to ar ne. Vis dėlto, paskutinę akimirką nugalėjo mano sąžinė ir aš pasitraukiau. Nusisukau, bet Harry nepasidavė. Jis paėmė mane už smakro ir pasuko veidą, kad žiūrėčiau jam į akis.

-Liuse, kas negerai?- nusiminęs paklausė.

-Harry... Viskas yra nuostabu, bet...- nutilau, nes pristigau drąsos jam pasiaiškinti.

-Kas bet? Pasakyk man!

-Aš... Supranti... Na... Aš turiu vaikiną,- sumurmėjau baikščiai ir atsitraukiau.

Jis taip pat žengė žingsnį atgal.

-Tai... Tai viską keičia...- tarė nežiūrėdamas į mane.

Tą pačią akimirką ratas sustojo. Vos tik durys atsivėrė moviau iš kabinos.

-Liuse!- išgirdau šaukiant.- Liuse!

Sustojau ir atsigęžiau. Harry sustojo per metrą nuo manęs.

-Palauk, juk turiu pargabenti tave namo.

Taxi automobilyje tvyrojo nejauki tyla. Išlipome prie tetos namų ir aš atsisukau į Harry.

-Ačiū. Buvo tikrai puiki diena,- tariau norėdama kuo greičiau atsisveikinti.

-Ar mes dar susitiksim?

-Manau kad ne Harry,- atsakiau ir neatsigręždama įlėkiau į pastatą.