Supratau kaip
nusišnekėjau ir iškart paraudau. Mano laimei jis tik nusijuokė. Tuomet
truktelėjo mane už rankos ir aš atsidūriau jo glėbyje. Vis dar abejojau ar
kartais nesapnuoju, kai Harry‘io rankos tvirtai apsivijo mano liemenį tarsi
neketintų artimiausiu paleisti.
-Bet... Ką tu čia
veiki?- paklausiau truputėlį
atsitraukusi nuo jo.
-Argi neaišku?
Negaliu be tavęs Liuse.- atsakė jis taip tarsi tai būtų akivaizdu.
-Harry aš...- pradėjau,
bet jis nutraukė mane.
-Taip, žinau, tu
turi vaikiną, bet aš tavęs nepaleisiu. Patikėk esu geresnis ir tau tinkamesnis
už bet kurį kitą,- įtikinėjo jis vis dar nepaleisdamas iš glėbio.
Praleidau jo
žodžius pro ausis.
-Mums reikia
pasikalbėti kitur. Netrukus čia bus daug mokinių. Kiek laiko tu turi?
-Dar šiandien
turiu išskristi atgal. Būk gera išeik iš pamokos, mes turim pasikalbėti.
-Aš... Tuoj
grįšiu,- atsakiau ir išsilaisvinau iš jo rankų.
Greitai moviau
atgal į klasę. Visi sužiuro į mane. Bandžiau nekreipti dėmesio ir nuvariau prie
savo suolo. Pradėjau krautis daiktus kalbėdama:
-Mokytoja,
atsitiko netikėtas dalykas... Man būtinai reikia išeiti... Aš kitą pamoką
atnešiu pasiteisinimą... Viso gero.
Nėriau pro duris
nelaukdama atsakymo. Lengviau atsidusau kai supratau, kad Harry niekur nedingo.
-Tu vis dar čia,-
nusišypsojau.
Jis šyptelėjo man
atgal.
-Artimiausiu metu
manęs neatsikratysi.
Iš transo mane
pažadino skambutis.
-Greičiau, čia!-
paraginau aš sugriebdama jį už rankos ir tempdama jį link artimiausio išėjimo.
Po poros akimirkų jau buvome kieme.
-Tu gal juokauji?
Skraidinaisi mašiną iš Londono ar ką?- paklausiau žiūrėdama į milžinišką juodą
Range Rover.
Prie automobilio
jau būriavosi grupelė vaikinų. Kai Harry puolė prie mašinos visi prasisklaidė.
Jis įšoko į vairuotojo vietą ir atidarė dureles man. Įšokau į sėdynę, o jis
iškarto pajudėjo iš vietos. Iš mokyklos pasipylė mokiniai, todėl aš
prisidengiau veidą, nenorėdama ryt aiškintis draugėm.
Mostelėjau ranka
mano namų pusėn ir paliepiau:
-Važiuok ten.
Jis tyliai
pakluso. Visą kelią tylėjome. Jaučiausi nejaukiai. Ko jis nori? Kodėl čia
atvyko? Galvoj sukosi daugybė klausimų, bet neprisiverčiau praverti burnos. Jis
irgi tylėjo.
Galiausiai
įsukome į mano kiemą. Nustebau pamačiusi, kad čia jau stovėjo kita nematyta
mašina.
-Šūdas!-
sumurmėjau atpžinusi vairuotoją.- Gal tu lik trumpam mašinoj? Manau tau nebus
labai malonu stebėti...
Harry tik
prunkštelėjo.
-Su tavim turiu
vos kelias valandas, nė nemanyk, kad paliksiu tave vieną.
Atsidusau.
-Kaip nori.
Vėliau nesiskūsk. Įspėjau.
Dar kartą
atsidusau ir išlipau iš mašinos. Pakėliau galvą ir žengiau tiesiai prie svečio,
o Harry sekė iš paskos.
-Sveikas Tomai.
Kokiu reikalu tu čia? Maniau aiškiai pasakiau, kad nenoriu tavęs daugiau
matyti,- ėjau tiesiai prie reikalo.
-Liuse, nebūk
tokia. Prašau, gal galim pasikalbėt?- suokė jis.
Atšoviau:
-Tai, kad mes ir
šnekamės. Sakyk ko nori arba važiuok iš čia.
-Mažute, nepyk
ant manęs. Aš myliu tave ir negaliu be tavęs. Prašau duok man kitą šansą,
parodysiu kokia man esi svarbi.
Kalbėdamas jis
žengė artyn ir paėmė man už rankos. Aš tarsi nuplikyta atšokau tolyn nuo jo ir
pasitraukiau arčiau Harry. Šis atrodė sutrikęs.
-Nedrįsk manęs
liesti! Dink iš čia, nenoriu tavęs matyti!- nesivaldydama šaukiau.
-Liuse,
gražuole, ta merga iš klubo man nieko nereiškia, aš prisiekiu, patikėk!- aiškino Tomas.
-Sakau dink! Tu
man šlykštus!- surikau ir trenkiau jam antausį. Išgirdau kaip Harry šalia
tyliai švilptelėjo iš nuostabos.
O Tomas tarsi
persimainė. Jo akys prisipildė pykčio.
-Kaip drįsti man
priekaištauti? Pažiūrėk į save! Taip ir žinojau, kad išvykusi susiradai kitą. Esu
tikras daveisi su kiekvienu vos tik nusisukdavau. Šliundra!
Stovėjau netekusi
žado ir jaučiau besikaupiančias ašaras. Mintyse dėkojau Dievui, kad Harry
nesupranta lietuviškai. Tuo tarpu Tomas varė toliau:
-Tavo reputacija
jau buvo prasta kai susidėjau su tavim. Tikriausiai mieste nėra nei vieno,
kuris nebūtų su tavim permiegojęs. Kekšė!
Neištvėrusi vėl
užsimojau jam trenkti, bet jis išsisuko ir stipriai pastūmė mane. Skaudžiai
kritau, o mano galva atsitrenkė į laiptą. Apsvaigau, bet prieš pat prarandant
samonę, dar spėjau pamatyti, kaip Harry užsimoja ir vožia Tomui. Tada viską
pasiglemžė tamsa, nes aš apalpau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą