28DALIS

-Kaip čia suprast? Visai susipainiojau. Kas jis toks?

-Staigmena. Nesijaudink, tiesiog susitvarkyk, kad atrodytum normaliai, nes paskui užmuši mane, kad neperspėjau. Daugiau neklausinėk. Būsim už dešimt minučių.

-Na gerai... Tuomet einu ruoštis. Iki,- sumišusi ji atsisveikino ir padėjo ragelį.

Atsisukau į Harry. Jis jau laukė manęs.

-Mes kur nors eisim?- paklausė nepatikliai.

-Būk geras tik neatsisakyk. Pameni aš tau pasakojau apie savo geriausią draugę Norą?- viltingai žiūrėjau jam į akis.

-Naaa,- nutesė jis.- lyg ir pamenu...

-Supranti, aš niekada neturėjau nuo jos paslapčių, o ji nuo manęs taip pat. Jaučiuosi klaikiai nepasakodama jai apie tave. Ji užmuš mane jei sužinos iš kitų, kad susitikinėju su vienu iš jos dievaičių,- aiškinau Harry‘iui.- Taigi labai prašau nueikim pas ją. Tai man tikrai svarbu.

Jis paėmė mano ranką ir tarė:

-Jei tai tau svarbu, tuomet sutinku su viskuo.

Klyktelėjau iš laimės ir puoliau jam ant kaklo.

-Ačiū ačiū ačiū!!!- nesustodama kartojau.

Harry juokėsi ir bandė sutramdyti mane.

-Ramiau Liuse žmonės žiūri,- tarė jis ir aš apsidairiau.

-Tai kad aplink nieko nėra,- atsakiau nusiraminusi.

-Bet galėtų būti. O tada jie tikrai spoksotų į tave. Atrodai kaip pamišėlė. Žinoma miela pamišėlė,- meiliai paaiškino.

-Nepamiršk pridėt tavo pamišėlė,- paerzinau.

Jis tik nusijuokė ir pabučiavo mane.

Kiekvienas bučinys su juo buvo skirtingas. Šis buvo ypatingai švelnus. Netikėtai man dingtelėjo, kad Tomas niekada manęs taip nebučiavo. Nuo tokios minties pasidarė tik dar geriau. Kai Harry atsitraukė man išsprūdo:

-Ačiū.

Nutilau ir paraudau. Jis nustebo.

-Už ką?

Neturėdama kur dėti akių atsakiau:

-Būdama su tavim jaučiuosi ypatinga. Tarsi nieko aplink nematytum tik mane. Ačiū už tai.

Jis suėmė savo pirštais mano veidą ir privertė pažvelgti jam į akis.

-Tu ir esi vienintelė kurią matau.

Nieko neatsakiau tik nusišypsojau. Jis nusišypsojo man atgal ir tarė:

-Mes turim paskubėt, nes aš tuoj turėsiu išvykt. Ir taip per ilgai užsibuvau. Eime?

-Taip,- atsakiau ir apkabinusi jo liemenį patraukiau Noros namų pusėn.

Po kelių minučių tylos, kai buvome pusiaukelyje prabilau:

-Žinai, kai skambino Nora pasakė vieną įdomų dalyką.

-Nejaugi? Ir kokį?- paklausė Harry nors neatrodė susidomėjęs.

-Tomas ligoninėje. Kažkas sulaužė jam nosį.

Kalbėdama žiūrėjau į jį. Atrodė patenkintas savim.

-Tas kažkas teisingai pasielgė, nemanai?

Nusišypsojau ir atsakiau:

-O, pritariu visu šimtu procentų. Jei žinočiau kas yra tas kažkas galėčiau pabučiuoti iš dėkingumo. Gaila, kad nežinau...

Apsimečiau apgailestaujanti. Harry linksmai nusijuokė.

-Oi, Liuse, bet tu ir sukta,- pasakė ir pasilenkęs pakštelėjo man į lūpas.

Sukikenau. Tuo metu priėjome Noros namus.