36DALIS

Harry‘is nieko neatsakė tik stipriau suspaudė mane glėbyje. Taip sustingę sėdėjome tikrai ilgai. Buvo taip gera, kad nejutau nei kietos žemės, nei šaltoko vėjo nuo miško pusės.

Jis prabilo pirmas.

-Ateityje, kai pamatysi panašių nuotraukų ar straipsnių, netikėk jais. Jeigu nuspręsčiau viską baigti, aš tikrai atvykčiau pas tave. Niekada taip tavęs neįskaudinčiau.

-Gerai, turėsiu tai galvoje, bet būtų geriau kad tai nepasikartotų. Žinau, mes neskelbiam apie savo santykius, tačiau nereiškia, kad tu gali elgtis kaip nori.

-Ar čia tik ne pavydas kalba?- pasiteiravo Harry‘is išsišiepęs.

-Gali vadinti kaip nori. Ir nesuprantu kas čia juokingo?! Tu man dar nepaaiškinai kas ji tokia, tai gal teiktumeisi?- užsipuoliau suirzusi dėl jo nerūpestingumo.

-Raminkis Liuse, juk jau sakiau, kad ji man nieko nereiškia. Tiesiog kažkokia fanė, kurios nė akyse neesu matęs, puolė man ant kaklo. Nenustebčiau jei koks žunalistas būtų jai užmokėjęs, dėl gero kadro. Neleisk, kad šis nesusipratimas sugadintų ir taip trumpą laiką kai esame kartu.

Bekalbėdamas jis žaidė su mano rankos pirštais ir net nepajutau kaip irzlumas pranyko taip staigiai kaip ir atsiradęs. Jau apgailestaudama tariau:

-Nežinau kas su manim darosi. Nu bet tu įsivaizduok save mano vietoj.

-Žinau, aš pats esu baisiai pavydus,- prisipažino jis.- Daugiau nekalbėkim šia tema, gerai?

-Taip, negalėčiau labiau sutikti. Taigi kada turi grįžti šį kartą?- paklausiau nenorėdama išgirsti atsakymo.

Harry‘is atsiduso.

-Negali sugalvot linksmesnių temų? Na bet jei nori žinoti, tai grįžti turiu tik ryt, gavau šiek tiek laisvo laiko.

Nežinojau džiaugtis ar nervintis dėl jo atsakymo.

-Tikrai? Nuostabu!!!- nusišypsojau truputį dirbtinai ir neva nerūpestingai paklausiau.- O kur nakvosi?

Tada jis baisiai mane nustebindamas nusijuokė.

-Kas čia tokio juokingo?- nesusigaudžiau.

-Ak, Liuse. Tai kad liksiu per naktį, nereiškia, kad turėsi permiegot su manim,- paprastai lyg kalbėtų apie orą atsakė jis.

-Iš kur ištraukei kad aš apie tai pagalvojau?

-Aš tave pakankamai gerai pažįstu. Beto tu sėdi prie pat manęs, iškart pajutau kaip įsitempei.

Paraudau.

-Na gerai, gal tu ir teisus. Aš tikrai dėl to sunerimau,- prisipažinau norėdama skradžiai žemę prasmegti.

-Su kokiais vaikinais tu prieš tai buvai, kad susidarei apie mūsų giminę tokį požiūrį?

-Čia jau visai prasta tema pokalbiui,- sumurmėjau.

-Negalėčiau labiau sutikti,- nusijuokė jis, o tada surimtėjo.- O kaip dėl nakties tai gali būt rami. Neversiu tavęs daryti to ko nenori, aišku?

Atrodė kad jis visiškai nesutriko, o štai aš jaučiausi pasimetusi ir sutrikusi. Negrabiai linktelėjau.

-Ar tikrai aišku Liuse? Tu neturi nervintis dėl to paties per kiekvieną mūsų pasimatymą.

-Tu tikriausiai pats nuostabiausias vaikinas visoje planetoje. Kaip man pasisekė tave sutikti? – paklausiau ir padėjau galvą jam ant peties.

-Spėju gimei po laiminga žvaigžde. Bet ir man labai pasisekė, taigi mes abu laimės kūdikiai.