30DALIS

-Atsiprašau už ją, net nenumaniau kaip ji reaguos,- tariau.

Harry tik nusijuokė ir apkabino mane per pečius. Atsirėmiau į jį.

-Tau reikėtų pamatyti kas darosi po mūsų koncertų arba kai pasirašinėjam ant plokštelių. Čia dar nieko palyginus su tuo ką ten merginos išdarinėja. Galėčiau pripasakoti tokių istorijų, kad oho!

-Manyčiau susilaikysiu nuo tų tavo istorijų. Geriau sakyk kur tavo sraigtasparnis.

-Gal pusvalandis kelio nuo čia, bet sprendžiant iš to kaip skuba Džonas, būsim daug greičiau,- liūdnai atsakė.

Suinksčiau ir prisiglaudžiau prie jo.

-Taip nenoriu skirtis su tavim!- sušukau beviltiškai.

Harry užkišo man už ausies ištrūkusią sruogą ir paguodė:

-Aš irgi nenoriu, bet pamatysi pora savaičių greitai pralėks. Nespėsi apsidairyt ir jau būsiu čia.

Liūdnai atsidusau.

-Geriau pabučiuok mane,- paprašiau žiūrėdama į akis.

Jis nusišypsojo ir pabučiavo. Didžiąją kelio dalį sėdėjome tylėdami. Buvau užsimerkusi, padėjusi galvą Harry‘iui ant peties. Staiga pajutau kaip mašina pradėjo lėtinti. Harry pajudėjo norėdamas atsitraukti, o aš paklaikau.

-Ne, ne, ne... Dar ne... Nepalik manęs...

Mačiau koks bejėgis jis jautėsi negalėdamas niekuo man padėti.

-Liuse, turi mane paleisti. Man reikia važiuoti. Prašau nesielk šitaip, juk ir taip sunku tave palikti,- švelniai įtikinėjo.

Kažkaip suėmiau save į rankas ir susitvardžiau. Abu išlipome iš automobilio. Buvome kažkokioj pievelėj iš visų pusių apsuptoj medžių. Sraigtasparnis jau kėlė milžinišką vėją. Kai toliau eiti nebegalėjau Harry atsisuko į mane. Jaučiau kaip akyse kaupiasi ašaros ir tylėjau. Jis taip pat neturėjo ką pasakyti, todėl tiesiog prisitraukė mane ir stipriai apkabino. Akimirkai atrodė, kad laikas sustojo, tačiau visa tai baigėsi kai tik jis atsitraukė. Tada dar paskubomis pabučiavo ir sušnibždėjo tiesiai į ausį:

-Lauk manęs.

Nespėjus nieko atsakyti jis staigiai atsitraukė ir paliko mane vieną. Iškart sudrebėjau nuo šalčio. Suakmenėjusi stebėjau kaip mano vaikinas bėga prie sraigtasparnio, vikriai įšoka į vidų ir užtrenkia duris. Beveik tą pačią akimirką jis pradeda kilti ir po kelių minučių pranyksta horizonte, kartu nusinešdamas dalelę mano širdies.