37DALIS

Nieko jam neatsakiau tik nusišypsojau. Vėl sėdėjome tyloje. Šį kartą ramybę sudrumstė mano skrandis.

-Kažkas skundžiasi?- linksmai paklausė Harry‘is.

-Jau seniai pastebėjau kad nesugebu valdyti kai kurių savo kūno dalių. Bet turiu sutikti, aš išbadėjusi. Ką darom?

-Kadangi esu nuostabiausias vaikinas planetoje, pagalvojau apie viską. Mašinoje yra pintinė su maisu, todėl mes galime surengti iškylą.

Greitai stryktelėjau nuo žemės ir truktelėjau aukštyn Harry. Ketinau mauti prie mašinos, bet jis mane sulaikė. Nutaisęs šypseną, kuri nieko gero nežadėjo tarė:

-Ką manai jei prieš valgį eitume išsimaudyti? Juk oras puikus!

-NET nemėgink... Dar aiškiai per šalta. Eime valgy... HARRY!!! NE!!!- suklykiau kai jis pakėlė mane ant rankų ir patraukė link ežero.

-NE HARRY!!! PRAŠAU NEREIKIA!!!- spardžiausi visą kelią. Likus vos žingsniui iki vandens Harry‘is sustojo.

-O kas man už tai jei sustosiu?- paklausė linksmindamasis.

-Prašau nereikia. Būk geras nuleisk žemyn. Sugalvosiu kaip atsilyginti vėliau. Tik nuleisk!

Po kelių akimirkų jau stovėjau ant kietos žemės.

-Kad jau nenori maudytis, eime valgyti,- tarė Harry‘is ir apsisuko eiti link mašinos. O man kažkas užplaukė: pritūpusi pasiekiau vandens ir aptaškiau jo nugarą. Kai jis lėtai atsisuko supratau padariusi baisią klaidą.

-Harry nepyk, aš netyčia... Būk geras, prašau Harry... NEEE!!!!

Po akimirkos jau sėdėjau vandenyje.