39DALIS

Mums artėjant prie namų man dingtelėjo puiki mintis.

-Klausyk Harry, aš galėčiau pasakyti tėvam, kad nakvosiu pas Nora, o ištikrųjų būsiu su tavim. Ką manai?

-Na...- nutęsė jis.- Žinok aš greičiausiai miegosiu mašinoj, nenoriu dėmesio pritraukt, tai kažin ar tau čia bus patogu.

Papurčiau galvą.

-O tu neįsikerti ar ne?

Harry kreivai pažvelgė į mane.

-Ko neįsikertu?

-Man nesvarbu kur ir kaip mes miegosim, aš tik noriu su būti su tavim.

Jo veidą nušvietė 120 vatų šypsena.

-Tuomet gerai,- tarė jis imdamas mane už rankos.- Važiuojam iki tavo namų.

Važiavom vos kelias minutes. Harry‘is liko mašinoj, o aš nuskuodžiau namo. Pokalbis su tėvais buvo nesunkus. Dažnai nakvodavau pas Norą, todėl jie nieko nenutuokė. Greitai įsimečiau drabužius persirengti ir atsisveikinau su tėvais. Prieš grįždama į mašiną dar greitai paskambinau Norai ir išdėsčiau visą planą. Ji žinoma sutiko ir dar pažadėjo, kad jei tėvai sugalvotų patikrint ji mane pridengs.

Baigusi pokalbį bėgte grįžau į mašiną.

-Na ir kaip?- paklausė Harry.

-Puikiai. Tėvai nieko neįtaria,- nusišypsojau ir atsidususi paklausiau.- Tai kur traukiam?

-Kaip jau sakiau, teks miegot mašinoj. Taigi nėra skirtumo,- gūžtelėjo jis užvesdamas mašiną.

-Bet juk čia nestovėsim visą naktį, tikiuosi?

Prieš atsakydamas Harry‘is nusijuokė.

-Na manyčiau, kad ne. Esu atviras pasiūlymams.

-Neturiu minčių... Tokioj situacijoj dar nebuvo tekę atsidurt.

-Ir ačiū Dievui! Tikrai nenorėčiau, kad varytumėm į ten kur buvai su kitu. Beje ar daug buvo tų kitų?- atsainiai paklausė nežiūrėdamas į mane.

Mačiau, kad jam neramu, todėl suskubau jį nuraminti.

-Sarašas prasideda Tomu ir baigiasi tavim. Manyčiau tai reiškia, kad tų kitų be tavęs buvo vienas. Laimingas?- pasišaipiau.

-Net neįsivaizduoji kaip,- išsišiepė jis, bet tada surimtėjo.- O tas Tomas daugiau prie tavęs nekibo? Nes jei lindo, tai šį kartą sulaužysiu ne tik nosį.

Nuo jo žodžių pasidarė šilta ir gera.

-Sustabdyk mašiną,- paliepiau.

-Kaip suprast? Čia dėl jo? Aš jį užmušiu...

-Tiesiog sustabdyk mašiną!- griežčiau įsakiau.

-Stabdau, kas negerai? Gali pasakoti man viską.

Tą akimirką kai mašina sustojo atsisegiau diržą ir vikriai užsiropščiau Harry‘iui ant kelių.

-Liuse?- nesusigaudė jis.

-Tu pats nuostabiausias,- pasakiau ir apkabinau jį.

Po akimirkos sušnibždėjau į ausį:

-Aš tave myliu Harry.

Jis trumpam sustingo iš nuostabos. Bet tada staigiai atsipeikėjo. Pajutau kaip jo rankos apsiveja mano liemenį ir stipriai priglaudžia.

-O aš myliu tave Liuse.