38DALIS

-HARRY! Ką tu padarei???

Atsistojau visa šlapia, o jis juokėsi.

-Na taip tai ir nepaliksiu...

Po kelių akimirkų jau abu sėdėjome vandenyje ir taškėmės kaip maži vaikai. Lakstėmė po vandenį vis griuvinėdami, peršlapdami iki paskutinio siūlo.

Kai pagaliau išlipom į krantą drebėdami kaip kačiukai, trinktelėjau jam į petį.

-Ką dabar daryti? Naujų drabužių tai neturiu! Jei pasigausiu plaučių uždegimą tu būsi kaltas.

Harry‘is prisitraukė mane arčiau ir apkabino.

-Juk pats galiu tave sušildyti,- pasakė ir pabučiavo.- Geriau?

-Ne tiek, kad nenorėčiau persirengti,- nerūpestingai atšoviau.

-Oj tu beviltiška,- sudejavo jis.- Eikš, turiu savo drabužių, atsivežiau iš Londono. Ką nors rasim.

Nuskubėjom prie mašinos ir jis ištraukė man savo didelį megztinį. Jau ruošiausi nusirengti šlapią bliuskę, kai pamačiau, kad jis žiūri.

-Gal galėtum?

Jis pavartė akis ir nusisuko.

-Ištvirkėlis...- sumurmėjau.

-Viską girdėjau!

Sukikenau ir nusitraukiau šlapią bliuskę. Greitai užsimečiau jo megztinį. Tada iš kuprinės ištraukiau sportines kelnes ir persimoviau džinsus.

Kai Harry‘is irgi persirengė surengėme iškylą. Buvome išbadėję todėl valgėme greitai. Po vakarienės atsigulėme ant žolės. Aš padėjau galvą jam ant peties, o jis mane apkabino. Kartu stebėjome temstantį dangų. Tai privertė prisiminti, kad jau vakaras, o mano tėvai nežino kur esu. Pūstelėjo šaltas vėjas ir aš sudrebėjau. Harry tarė:

-Manyčiau tikrai sušaldysiu tave. Reikia keliauti.

-Kaip tik apie tą patį galvojau.

Jis nusijuokė ir pabučiavo man į kaktą.

-Matai, mes jau skaitom vienas kito mintis.

Nenoromis kelėmės ir rinkomės daiktus. Netrukus jau buvome kelyje. Išsitraukiau telefoną. Penki praleisti skambučiai. Du nuo mamos ir trys nuo Noros. Ha, Norai rūpiu labiau negu  tėvams, pralinksmėjusi pagalvojau.