33DALIS

Likusi dienos dalis buvo puiki kaip ir visa savaitė. Gera nuotaika ir šypsena niekaip nedingo nuo mano veido. Vienintelis dalykas kuris neramino buvo tai, kad Harry‘iui vis sunkiau sekėsi rasti man laiko. Nora iš visų jėgų stengėsi pakelti man nuotaiką ir bent trumpam išstumti iš minčių Harry, bet kad ir kaip stipriai ji bandė, antros savaitės gale buvau visiškoj depresijoj. O Harry vis rečiau mane pradžiugindavo savo dėmesiu.

Savaitgalį prabuvau namie. Negalėjau niekur eiti, būti su draugais. Nors buvau prižadėjusi Norai, neatsispyriau ir parašiau DM.

„Hi Harry. Haven‘t you forgot about me? Tomorrow will be two weeks since we are together. Miss you badly...“

Pusvalandis, valanda, pusantros, dvi... Laikas bėgo, o iš Harry‘io nebuvo jokio atsakymo. Slankiojau po namus it vaiduoklis, kol galų gale pasislėpiau savo kambary. Neatlaikiau ir kritusi ant lovos pradėjau verkti. Įsikandau į pagalvę, kad niekas neišgirstų. Ir būtent tą akimirką kai visiškai nenorėjau su niekuo kalbėti suskambo telefonas. Pakėliau ragelį tik todėl, kad skambino Nora.

-Nora, dabar nenoriu su niekuo kalbėti.

-Tai tu jau žinai?- paklausė ji užjaučiančiu balsu.

Nustebau.

-Ką žinau?

-Na apie Harry.

-Žinau tik tai, kad jis visą savaitgalį man neparašė ir nepaskambino. Tai knisa ir aš nerandu sau vietos.

-Oj Liuse, man taip nesmagu, kad aš turiu tau papasakoti. Taip gaila...

-Nenervink, juk jam viskas gerai?- paklausiau sunerimusi.

-Jam viskas gerai, netgi per daug gerai. O aš maniau, kad jis padorus, tavęs neįskaudins...

-Ką tu čia sapalioji?! Kalbėk aiškiai, pasakok!

-Tikiuosi tu sėdi. Tik labai nenusimink, jis to nevertas.

-NORA!

Jis atsiduso ir prakalbo.

-Internete pasirodė nuotraukos iš vakar dienos. Harry‘is ten su kažkokia blondine nufotografuoti. Jis laiko ją apkabinęs ir bučiuoja.

Nora vis dar kažką pasakojo, bet aš nekreipiau dėmesio. Telefonas išslydo iš rankų ir nukrito ant grindų.

Bandžiau įtikinti save, kad tai netiesa. Juk ji galėjo būti paprasta fanė, o gal sena draugė? Įgavusi vilties čiupau telefoną. Nora šaukė mane vardu.

-Aš čia. Nora, o ar jis ką nors sakė? Ar komentavo?

-Na jis nieko nekomentavo, bet ta merga twitter‘į apsiskelbė, kad jie kartu praleido naktį jo kamb...

-Tylėk! Aš tuo netikiu. Jei išgirsiu tai iš jo paties tada patikėsiu. Nepasakok man daugiau nieko. Esu tikra jis man viską paaiškins, juk nepaliktų taip lyg niekur nieko.

-Ak Liuse...- atsiduso Nora.

-Nesakyk taip, jis kitoks,- tvirtai pareiškiau.

-Tikiuosi, kad tu teisi. Jo paties labui, nes tu nuostabi mergina ir jis tavęs nevertas.

-Nustok mane guosti. Prašau baik.

-Gerai, tuomet susitiksim ryt, mokykloj?

-Taip susitiksim. Iki.

Padėjau ragelį. Kad ir ką kalbėjau Norai, savęs neįtikinau. Pagaliau atėjo vakaras. Paskutinį kartą patikrinau telefoną ir dar kartą nusivylusi padėjau jį atgal. Atsiguliau ir sunkia širdimi užmigau.