64DALIS
Jis aišku buvo teisus, nes po poros valandų jau buvau apsivilkus tą suknelę ir iš tiesų atrodžiau gražiai. Harry jau buvo išvykęs, limuzinas laukė manęs, kad nuvežtų pas jį. Važiavau jau pažįstamu keliu iki Eifelio. Užkilus į patį viršų pamačiau, kad mes vakarieniausim čia. Aikštelės viduryje stovėjo staliukas padengtas dviem. Visur degė žvakės, viskas atrodė stebuklingai. Staiga mano liemenį apsivijo Harry rankos ir jis pabučiavo man į kaklą.
-Atrodai nuostabiai...- kimiai sušnibždėjo man į ausį.
Negalėjau atgaut žado.
Vakaras ėjo nuostabiai. Maistas, vynas, muzika, vaizdai, viskas buvo tobula. Vakarui einant į pabaigą Harry paėmė mane už rankos.
-Liuse, noriu kai ko paprašyt.
Nustebau.
-Sakyk.
-Žinai, artėja vasara.
-Na taip.
-Atvažiuok pas mane. Visai vasarai.
-Ką???- žioptelėjau apstulbusi.
-Aš noriu su tavim praleist kuo daugiau laiko. Prašau.
-Aš... Su džiaugsmu. Harry aš tikrai noriu to. Jau dabar negaliu sulaukt!!
Visas likęs vakaras buvo dar nuostabesnis. Jaučiausi neapsakomai laiminga.
Deja netrukus papūtė žvarbesnis vėjas ir teko pripažint, kad vakaras jau baigiasi.
-Laikas grįžti atgal,- sumurmėjo Harry.
Liūdnai linktelėjau. Paskutinį kartą apžvelgiau stebuklingą miesto vaizdą.  Pamatęs ilgesingą mano žvilgsnį užtikrino:
-Mes čia grįšim. Pažadu.
Atsukau nugarą nuostabiam vaizdui ir patraukiau link lifto.