62DALIS
Jo akys išsiplėtė iš nuostabos.
-Kaip suprast??? Ką dabar padariau??
-Visų pirma tai ką sau manai? Neperspėjęs manęs tokį spektaklį surengt! O kas jei jos būtų pasitikę mane ne taip jau draugiškai??
Jis tik nusijuokė.
-Tu perdedi. Jos nenorėtų pasirodyt blogai mano akyse. Be to aš būčiau tave apgynęs, jei reikalai būtų pakrypę į blogą pusę.
Aš tik susiraukiau ir nusisukau nuo jo.
-Bet tau tai niekaip neįtiksi. Lažinuosi, kad jei būčiau tavęs nepristatęs vėl mane užsipultum, tik šį kartą iš pavydo.
Atsisukau ir nužvelgiau jį piktu žvilgsniu. Jau norėjau atsikirst, bet užsičiaupiau, nes jis buvo teisus.
-Na matai! Aš teisus! Už tai pabučiuok mane ir atsiprašyk.
-Pffff.... Dar gražiau! Tikrai ne.
Vėl piktai dėbtelėjau į jį. Jis tik nusijuokė.
-Gerai, kad paruošiau tau dar vieną staigmeną, po jos negalėsi man neatleist.
Kad ir kaip stengiausi apsimesti nesusidomėjusi ilgai neištvėriau. Dar net nepasiekus viešbučio nustojau apsimetinėt ir paklausiau:
-Harry, aš mirštu iš smalsumo! Kas per staigmena???
-Taip ir žinojau, kad nesusiturėsi!- pasišaipė jis.
-Labai juokinga. Būk geras, pasakyk.
Prisislinkau arčiau ir gailiomis akimis pažvelgiau į jį. Sušnibždėjau:
-Prašauuuu...
Akimirką jis apstulbo. Bet kai jau maniau nugalėjusi jis papurtė galvą ir sumirksėjo tarsi pabudęs.
-Nea. Nieko iš manęs neišpeši.
-O gal kokią smulkmeną? Kad ir mažytę?- maldavau toliau.
Jis atsiduso.
-Na gerai, bet tai tik smulkmena.
Mano akys sužibo, o veidą nutvieskė šypsena.
-Staigmena iš dviejų dalių. Pirma jau dabar laukia viešbuty.
-Tikrai??- nudžiugau aš, nes mašina jau stabdė prie viešbučio.
Jis išsišiepęs linktelėjo ir atidarė duris. Išlipo pirmas, tada palaukė manęs.
-Greičiau!!!