59DALIS
Atsibudau gana anksti. Iš pradžių pasimečiau ir nesusigaudžiau kur esu, bet akimirksniu viską prisiminiau. Dar truputį pasivarčiau lovoj ir jau pilnai atsibudus tyliai įslinkau į svetainę. Harry vis dar miegojo. Priėjau arčiau ir nusišypsojau, nes jis atrodė lyg angelas. Geriau įsižiūrėjus supratau, kad jam tikrai nepatogu ir kad jis tikriausiai visą naktį nemiegojo. Nenorom pasijutau kalta. Juk jis surengė šitą nežmoniškai brangų savaitgalį, o aš ištrėmiau jį kankintis ant šitos sofos. Nusprendžiau, kad reikia atsiprašyt. Paskambinau visagalei kambarių tarnybai ir užsakiau mums pusryčius. Priėmiau maistą ir nugabenau jį į svetainę. Tada pritūpiau šalia   Harry. Pakedenau jam plaukus ir pabučiavau į skruostą.
-Labas rytas gražuoli,- tyliai sumurmėjau.
Harry mieguistai pramerkė akis. Išvydęs mane nustebo.
-Liuse? Kas nors nutiko?
Nusijuokiau.
-O kas nors būtinai turi nutikt? Tiesiog atnešiau tau pusryčius kaip taikos pasiūlymą.
-Oho, aš apstulbęs... Tu nori taikytis?- pasišaipė jis.
-Taip taip,- atsidusau aš.- Ir netgi kviečiu tave į savo lovą.
Harry kilstelėjo vieną antakį ir puse lūpų šelmiškai vyptelėjo.
-Nejaugi?
Iškart pabudau.
-Bet tu ir nešvankus! Norėjau pasakyt, kad kviečiu tave miegoti su manim vienoj lovoj. Daugiau nieko...
Jis nusijuokė.
-Ką gi, teks pasitenkint ir šitu...
-Kvailys!
Trinktelėjau jam į petį.
-Eini ar ne?!
Jis krizeno.
-Einu einu...