44DALIS

Kaip ir kada parsiradau namo nežinau. Harry‘io vairuotojas paliko mane prie mano namų, bet aš dar nebuvau pasiruošusi grįžti, šypsotis visiems ir sakyti, kad man viskas gerai. Taigi išėjau pasivaikščioti. Nežinau kiek laiko klaidžiojau. Namuose pasirodžiau jau saulei besileidžiant. Vis dėlto tėvams neužkliuvau. Papasakojau kaip man šiandien sekėsi „mokykloje“ ir užlipau į savo kambary daryti „namų darbų“. Iškart paskambinau Norai.

-Labas.

-Sveika Liuse. Kaip tu?- iškart atsiliepė ji.

-Nežinau...-atsidusau.- Harry‘is jau išvažiavo.

-Ar viskas gerai? Dėl tos nuotraukos ir panašiai?

Nelinksmai nuosijuokiau.

-Baik tu, mes viską išsiaiškinom. Ten tik kažkokia fanė norinti dėmesio buvo. Harry‘is perspėjo, kad tai gali pasikartoti, ypač jei neskelbsim apie savo santykius.- paaiškinau.

-Manyčiau čia tavo iniciatyva neskelbiat?

-Taip. Bent jau tol kol viskas neįsivažiavo.

-Kaip suprast?

-Na kol viskas nepasidarė baisiai rimta. Nors jei taip ir toliau, tai nebeilgai reikės laukti...

-Ką turi galvoje? Ar jūs jau?..- paklausė Nora ir iškalbingai nutilo.

-Ne ne, kuo tu mane laikai? Beto jis aiškiai pasakė, kad manęs nespaus. Jis toks nuostabus...- vėl ilgesingai atsidusau.

-Tai apie ką tu kalbėjai?

Prabilau tyliai, pašnibždomis, tarsi bijodama to ką pasakysiu.

-Aš jį myliu Nora. Ir pasakiau jam tai.

-O DIEVE! O ką jis?

-Aš tikrai įklimpau. Baisiai įklimpau. Jis irgi prisipažino, kad mane myli.

-Liuse! Bet juk tai nuostabu! Aš taip džiaugiuosi dėl tavęs!- nuoširdžiai nudžiugo ji.

-Oi Nora! Kas iš to kad mes mylim vienas kitą?? Kaip mes galėsim būti kartu? Juk jis neskraidys pas mane visą laiką kol baigsiu mokyklą! Jam atsibos. O tada įskaudinta liksiu aš!

-Nežinau ką tau patarti. Bet jei būčiau tavo vietoj taip toli į ateitį negalvočiau. Argi tau neužtenka, kad jis myli tave, o tu jį? Būk laiminga ir negalvok apie tai kas bus!

Jos žodžiai tarsi pažadino mane.

-Atleisk jei kada suabejojau tavo protu, nes tu baisiai išmintinga!! Tu visiškai teisi. Ačiū. Tu nuostabi!

Ji nusijuokė.

-Džiaugiuosi, kad padėjau.

-Net neįsivaizduoji kaip padėjai!

-Na tokia jau aš esu! Protinga ir nuostabi,- nusijuokė ji dar kartą, o kartu su ja ir aš.

-Tai jau lauk manęs mokykloj. Ryt pasirodysiu.