2012 m. liepos 14 d., šeštadienis

47DALIS

Sustingau ir pažvelgiau į ten iš kur sklido balsas. Į mano pusę lėkė didelė krūva žurnalistų, reporterių ir fotografų. Jie visi šaukė mano vardą ir klausinėjo visko kad tik šovė į galvą. Apsupę mane iš visų pusių kišo diktofonus, aplink blyksčiojo blykstės, dūzgė kameros.
-Liuse! Papasakok mums apie...
-Liuse! Ar tai tiesa kad judu...
-Ar jis dažnai...
-Kur jūs susipaž...
-Ką tavo tėvai...
-Kiek laiko tęsesi...
-Liuse, atsakyk kas...
Visur skambėjo žmonių balsai užvirė baisi maišalynė.
Stovėjau netekusi žado, bet staiga kažkas truktelėjo man už rankos ir ištraukė iš minios. Tai buvo Nora.
-Bėk Liuse! Jie negali įeit į mokyklą!- sušuko ji ir aš visu greičiu pasileidau link artimiausio įėjimo.
Mano laimei jis buvo netoliese. Nora įbėgo pirma, paskui ją aš. Užtrenkiau duris. Supratau, kad Nora neklydo, visi žurnalistai sustojo prie durų ir nebandė įeit. Greitai užbėgau laiptais į antrą aukštą, kad manęs nebematytų.
-Liuse, iš kur jie sužinojo? Aš tikrai niekam nieko nesakiau, patikėk! – kalbėjo Nora vydamasi mane.
Sustojau laiptų aikštelėje ir atsirėmiau į sieną. Šie laiptai nebuvo pagrindiniai, todėl mokinių aplink nebuvo. Atsidusau.
-Žinau, nesinervink, tu tikrai dėl nieko nekalta.
-Bet iš kur tada?
Vietoj to kad paaiškinčiau, tiesiog telefone parodžiau mano ir Harry‘io nuotraukas.
-O... Nepasisekė!- tarė ji apžiūrėjusi. – Bet yra ir geroji pusė.
Nustebau.
-Nejaugi? Kur tu čia tokią įžiūri?
-Na, jūs kartu labai gražiai atrodot,- nusišypsojo ji.
Nusijuokiau ir bent akimirkai viską pamiršau.
-Jei norėjai mane pralinksminti, tai tau pavyko,- tariau, o nuo mano veido nedingo šypsena.
-Gerai, nes šiandien tavęs laukia sunki diena,- pastebėjo Nora.
Surimtėjau.
-Kas dabar bus?- paklausiau niūriai.
-Ne manęs turėtum to klaust. Pati suksiesi iš padėties. Aš tik pagalbininkė.
Prieš man prabylant suskambėjo skambutis. Palaukiau kol jis nutils.
-Na atrodo tiesiog eisiu į pamokas. Man istorija, tau?- paklausiau jau eindama link kabineto.
-Lietuvių. Susimatysim per pertrauką?
Dar linktelėjau ir Nora nuėjo. Giliai įkvėpiau ir atidariau kabineto duris.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą