46DALIS

-Tai dar neviskas. Visur pilna mūsų nuotraukų iš tos ledainės,- pagaliau prabilo ir Harry‘is.- Aš nežinau kaip jie mane surado. Tikriausiai sekė. Nuotraukos darytos Londono paparacų ne Lietuvos.

Klausiausi ką jis šnekėjo ir bandžiau suvaikyti mintis.

-Bet juk tai labai negerai! Baisiai blogai!- dusliai prabilau.

-Nežinau kiek laiko truks kol viskas ateis iki tavęs. Gali būt kad jau rytoj.

-Ką man dabar daryt?- paklausiau bejėgiškai.

-Svarbiausia nepulk į paniką. Anksčiau ar vėliau tai būtų nutikę. Jei prie tavo namų ar mokyklos bus žurnalistų į visus klausimus atsakai jokių komentarų ir viskas. Manyčiau su draugėmis apie tai irgi nekalbėk apie tai, nebent su tomis, kuriomis visiškai pasitiki, nes kitos paprasčiausiai viską išpliurps siekdamos dėmesio,- dalijo patarimus jis.

Akimirką patylėjo ir tada vėl tęsė:

-Daugiau nežinau ką patart. Manai susitvarkysi viena ar man atvykt pas tave?

-O tu galėtum?- nedrąsiai paklausiau.

Harry‘is sunkiai atsiduso.

-Galėčiau, bet tuomet neatvykčiau kitą savaitgalį. Kitaip neišeina.

-Tuomet nereikia,- tvirtai nusprendžiau.- Man viskas bus gerai. Tikrai.

-Gerai. Ilgiau kalbėt negaliu, reikia eit aiškintis su Saimonu,- jo balsas skambėjo taip niūriai, kad pati nejučiom nuliūdau.

-Norėčiau kuo nors padėti, bet tikriausiai negaliu ar ne?

-Nesijaudink dėl manęs. Tik pasakyk, kad mane myli.

Nusišypsojau.

-Aš labai labai tave myliu.

-Aš irgi tave myliu. Sėkmės rytoj. Parašyk kaip sekasi,- jo balsas buvo susirūpinęs.

-Būtinai parašysiu. O dabar eik pamiegot, nes net pro telefoną jaučiu koks tu pavargęs. Eik!

Man palengvėjo kai išgirdau jo juoką.

-Jau einu. Labanakt gražuole.

-Labanakt.

Padėjau telefoną ant kėdės ir dribau atgal į lovą. Nenorėjau galvoti apie rytojų, todėl tik užmerkiau akis ir užmigau.

Vos prabudusi pažvelgiau pro langą. Viskas atrodė ramiai. Atsidusau iš palengvėjimo ir pradėjau ruoštis mokyklai. Tėvams nieko nesakiau. Žinojau kad rizikuoju, bet jei jie nieko nežinos tai nieko ir negalės papasakoti.

Pakeliui į mokyklą vis labiau nervinausi. Svarsčiau ar neparašius Harry‘iui, bet persigalvojau. Jis ir taip turi pakankamai rūpesčių.  Jau netoli mokyklos pasijungiau internetą. Peržiūrėjau visus lietuviškus directionierių puslapius, bet nei vienam neradau jokių mano ir Harry‘io nuotraukų. Į mokyklos kiemą pasukau atsipalaidavusi. O tada išgirdau:

-TAI JI!! TAI LIUSĖ!!!