69DALIS
Iškart pamačiau įjungtą paskalų puslapį. Ir spėkit kas ten puikavosi. Žinoma aš ir Harry. Susierzinau beskaitydama tą prakeiktą straipsnį. Mane vadino neaiškios kilmės kaimo mergaite, o tai, kad aš pargriuvau buvo pasekmė mano "seniai besitęsiančio girtavimo". Susinervinusi skaičiau toliau, pyktis kilo ir mano akyse jau kaupėsi ašaros.
-Nekreipk į tai dėmesio,- netikėtai sumurmėjo atsiradęs Harry. Jis atėmė iš manęs kompą ir išjungė jį. Tada apkabino mano liemenį.
-Žinau. Suprantu, kad visa tai melas, bet juk tai taip neteisinga...
Jis meiliai priglaudė savo lūpas man prie kaklo.
-Norėčiau galėti užtikrint, kad daugiau tai nepasikartos ir tau nereiks skaityt ar matyt tokių nesąmonių, bet negaliu. Tau reikia viską tiesiog pamiršt. Išmokt ignoruot.
Atsidusau ir prisiglaudžiau prie jo. Padėjau galvą jam ant peties ir užsimerkiau. Pajutau kaip jo pirštai braukia man per nugarą.
-Žinai, iki išvykimo mes turim dar maždaug pusvalandį...- kimiai, prie pat mano ausies sumurmėjo jis.
Sudrebėjau ir mano oda pašiurpo.
-Nori pasakyt, tik pusvalandį?- silpnai pratariau. Nuskambėjo apgailėtinai ir Harry išsišiepė išgirdęs mano žodžius. Supratau, kad pralaimėjau.
-Neee, sakiau, kad net pusvalandį...
Man nespėjus sureaguot jis pabučiavo mane.
Galvoje akimirksniu pasidarė tuščia. Negalvodama prigludau arčiau, rankom apsivijau jo kaklą ir viską aplink užmiršau. Nepaleisdamas iš glėbio paguldė mane ant sofos. Jo lūpos slinko kaklu žemyn, o aš niekaip negalėjau nustot drebėjus. Smegenys lėtai suvokė, kaip jo pirštai pradeda sagstyt mano marškinius. Aiktelėjau pajutus šiltą ranką ant savo liemens.
-Kką tu ddarai?- virpančiu balsu paklausiau.
Jis nusišypsojo ir pabučiavo mano kaklo duobutę.
-Nesijaudink, nedarysiu nieko ko nenorėsi.
Kažkaip likau be marškinių. Giliai alsavau jam bučiuojant mano petį, tada staiga jo ranka atsidūrė ant liemenėlės sagties. Krūptelėjau ir plačiai atsimerkiau.
-Ne. Sustok, prašau,- tyliai, bet aiškiai pasakiau.